- įsrigti
- įsrìgti žr. įstrigti:
1. J, Š Lėktuvas kaip puolė, į žemę įsrìgo NdŽ.
2. Įsrigáu į drotis naktį begrįždamas Šts.
3. žr. įstrigti 4: Man įsrìgo mintis BŽ161. Jo vardas mūsų atmintyje gyvai įsrìgęs NdŽ.
4. žr. įstrigti 5: Į tokią juodą dveigelę ir įsrìgo KlvrŽ.
5. refl. žr. įstrigti 7 (refl.): Įsisrìgo kaip žaltys į tą mergelką – su mietu neatmuši Trk. Ką muni čia įsisrìgę esat, ko noriat? Trk.
6. žr. įstrigti 8: Par daug tu, vaikeli, esi įsrìgęs į tas kartas – kitą kartą pareisi i be kelnių Plt. | refl. Š: Įsisrìgo marti eiti į svečius J. Tas ka jau įsisrìgs dainiuoti, ta (tai) jau nė su maišu neužkišit Trk.
◊ į ãkį įsrìgti NdŽ patikti: Įsrigai (įstrigai) man į akį per mėšlavežtį J.Jabl.į gálvą įsrìgti Kal būti atmenamam: Mun tas žodis įsrìgo į gálvą Brs.į malónę įsrìgti patikti: Ta mergesa, t. y. mergėsė, įsrìgo į malónę vaikeso, t. y. vaikesui į širdį J.į šìrdį įsrìgti1. patikti: Tas vaikinas įsrìgo man į šìrdį, aš ilgiuos be jo J.2. padaryti įspūdį, paveikti: Žodis srigte įsrìgo į šìrdį, t. y. įsmego J.\ srigti; įsrigti; prisrigti
Dictionary of the Lithuanian Language.